Investicijos į tvarumą: kas slypi po „BREEAM“, „WELL“ ir kitais tvarumo sertifikatais?
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „SBA Urban“ kuriami verslo ir prekybos miesteliai „Urban HUB“ Vilniuje ir Kaune įvertinti vienu aukščiausiu BREEAM International New Construction tvarumo sertifikatu. Šiuo metu „Urban HUB“ savo kategorijoje Lietuvoje, kuri jungia biuro, sandėlio ir prekybos erdves, vieną aukščiausių, „Excellent“, įvertinimą yra pasiekęs vienas pirmųjų. Pasak ekspertų, pastaraisiais metais tvarių sprendimų užtikrinimas motyvuoja komercinių verslų plėtrą.
Nuo bičių avilių iki saulės jėgainės
„Nuo pirmųjų „Urban HUB“ koncepcijos žingsnių žinojome, kad tai nebus tik dar vienas „stock-office“ pastatas, kurį galėtum prilyginti paprastam sandėliui. Pastato architektūra, vidinės erdvės, skverai, apželdinimas – kiekvieną sprendimą priėmėme galvodami apie tai, kaip miesteliuose jausis čia dirbantys ir besilankantys“, – sako „Urban HUB“ vadovas Rolandas Šležas.
„Tvarumas – ne tik ekologija, atliekų tvarkymas ar sąmoningai valdomi statybos darbai. Tai – ir pastato energijos sąnaudos, patogi paties projekto vieta, pastato naudotojo sveikatos ir gerovės užtikrinimo projektiniai sprendiniai, vandens tausojimas. Mano nuomone, būtent šios dalys yra vienos reikšmingiausių čia įsikūrusiems verslams ir valdytojams“, – sako „SEES“ vadovas Kęstutis Kvietkauskas.
„Urban HUB“ Vilnius pagal ilgiausiai veikiantį tarptautinį tvariųjų pastatų standartą BREEAM International New Construction – „Excellent“ pasiekė daugiau kaip 72 proc. galimų tvarumo kreditų, o projektas Kaune – beveik 74 proc. Kurdama prekybos miestelius „SBA Urban“ daugiausiai dėmesio skyrė darbuotojų sveikatos ir gerovės daliai, energijai ir jos taupumui bei vandens kategorijoms. Būtent šie rodikliai ir buvo aukščiausiai įvertinti „Urban HUB“ projektuose.
SBA, kurdama abu projektus, įdiegė ne tik techniškai efektyvesnį pastato valdymą užtikrinančius sprendimus, tokius, kaip efektyvios energijos valdymo technologijos, apskaitos sistemos, leidžiančios optimizuoti vandens vartojimą, bet pasirūpino ir papildomais sprendimais. Pavyzdžiui – šalia „Urban HUB“ Kaunas – apgyvendinti miesto bičių aviliai. Jų suneštu medumi mėgaujasi tiek klientai, tiek ir svečiai, o taip pat tokia iniciatyva didina menkstančią bičių populiaciją. Ant Vilniaus projekto stogo įrengta beveik 500 kW saulės jėgainė.
Efektyvumas ir kaštų taupymas – pagrindinė verslo tendencija 2025 m.
Pasak R. Šležo, investicijos į inovatyvius ir tvarius sprendimus tokiuose projektuose tarnauja ne tik aplinkai, bet ir paskatina priimti verslo plėtros sprendimus.
„Šiandien „Urban HUB“ projektas Vilniuje jau pasiekė beveik 80 proc. užimtumą 22 000 kv. m. erdvėse, o Kaune – daugiau nei 80 proc. 26 000 kv. m. erdvėse. Verslai pastaruoju metu didelį dėmesį skiria efektyvumui. Nuomojasi vis mažesnes erdves ir jose turi poreikį jungti visas savo veiklas – prekybą, biurą, sandėliavimą. Ši tendencija ypač išryškėjo šiais metais, kai priimant verslo plėtros sprendimus įmonės vertina kiekvieną eilutę – kiek potencialiai reikės išleisti elektrai, vandeniui, nuomai, bendriesiems mokesčiams“, – sako R. Šležas.
„Urban HUB“ prekybos ir verslo miesteliai Vilniuje ir Kaune sudaro vieną didžiausių tokio tipo NT portfelių regione. Bendra plėtros apimtis – 87,9 tūkst. kv. m, iš kurių 49,6 tūkst. kv. m jau užbaigti 2024 m. Šiuo metu išnuomota beveik 80 proc. erdvių, kuriose įsikūrė daugiau nei 75 įmonės, tarp jų – „IKI Lietuva“, „RIMI“, „Pepco“, „Gym+“, „Paulini“, „Lonas“ ir kt.
Tolimesnės „Urban HUB“ Kaunas plėtros metu planuojama įrengti dar 38,3 tūkst. kv. m nuomojamo ploto. Projektus „SBA Urban“ vysto kartu su partneriais ERPB (Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas) ir „TABA Invest“, o finansavimą suteikia „Artea“ bankas bei „Bigbank“.
